Kraštovaizdžio kultūrinė vertė: išsaugojimo principai

Kultūrinis kraštovaizdis dažnai įvardijamas kaip Europos savitumo pagrindas. Lietuvos kultūroje kraštovaizdžio, kuriame iki šiol matoma šimtmečiais vykusi gamtos ir žmogaus sąveika, išskirtinė reikšmė yra akivaizdi, tačiau iki šiol menkai nagrinėta. Nepaisant didėjančio visuomenės dėmesio kraštovaizdžio kultūros vertybėms bei oficialiai deklaruojamų siekių sukurti stabilius ir veiksmingus paveldosaugos politikos principus, Lietuvos kraštovaizdžio kultūrinė vertė nėra vieningai suvokta ir įvardyta. Šios vertės pokyčiai, kryptys ir priežastys nėra sistemiškai tiriami. Kraštovaizdžio kultūrinės vertės samprata yra dinamiškas reiškinys, nulemtas laikmečio pažiūrų, kintančio visuomenės santykio su savo istorine praeitimi ir jos refleksijos būdo. Šiame leidinyje apžvelgiami įvairūs šiuolaikinės kraštovaizdžio kultūrinės vertės raiškos ir apsaugos aspektai, jų kaita Europos ir Lietuvos paveldosaugos krypčių kontekste. Leidinyje analizuojami bendriausi kraštovaizdžio tvarkybos principai, kuriais remiamasi atskleidžiant, išryškinant, interpretuojant jo kultūrinę vertę. Nėra nagrinėjamas istorinių miestų kraštovaizdis – tam būtų reikalinga atskira studija. Atskleidžiamos kraštovaizdžio kultūros paveldo tvarkybos būdų formavimosi prielaidos, kurias sudaro jo tyrimai ir vertinimas, apskaita, interpretavimas bei pateiktis. Pasitelkiamos tarptautinės ir kitų Europos šalių kraštovaizdžio kultūrinės vertės išsaugojimo nuostatos ir aktualūs jų įgyvendinimo pavyzdžiai. Nagrinėjamas visuomenės vaidmuo kraštovaizdžio apsaugoje. Kultūrinės vertės raiška nagrinėjama saugomų teritorijų steigimo, teritorijų planavimo, apsaugos zonų reglamentavimo, tvarkybos darbų vykdymo ir kraštovaizdžio pritaikymo turizmui aspektais. Tikimasi, kad leidinys bus naudingas akademiniam jaunimui, galbūt valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojams bei visiems, besidomintiems gamtos ir visuomenės sąveika, kultūros paveldo vertybėmis.